Umberto Eco — Vakarykštės dienos sala

Ši Umberto Eco knyga nukelia į tuos laikus, kai žmonės dar tik pradeda keliones po eco vakarykstes dienos salatolimiausius pasaulio kraštus. Ar kada galvojot, kaip tais laikais žmonės orientuodavosi atvirose jūrose? Kaip nustatydavo savo buvimo vietos ilgumą ir platumą laikais, kai nebuvo GPS? Na taip, dėl platumos galbūt ir nekyla didelių problemų, juk visada į pagalbą ateina astroliabija. Tačiau kaip su ilguma? Į pagalbą tokiems neišmanėliams kaip aš ateina Eco, skyręs nemažą dalį knygos šiam klausimui. Tiesą sakant, supratau tikrai ne viską, tačiau skaityti buvo itin įdomu.

Knygoje daug filosofijos, mokslo (ypač geografijos) ir religijos nagrinėjimo. Ne visada pavyko išlaikyti Eco minčių greitį ir dinamiką, tačiau imdamas į rankas jo knygas to ir nesitikiu. Man labai patinka šio rašytojo tekstai — išsamūs, intelektualūs, sudominantys ir tiesiog paliekantys skaitytoją lengvai apšalusį.

Metų bedugnėje esu tik mažytė dalelė. Tas trumpas laiko tarpas neišskirs manęs iš to nieko, kuriuo vėl pavirsiu. Atėjau į pasaulį tik tam, kad užpildyčiau tuščią sceną. Mano vaidmuo buvo toks menkas, kad net jei būčiau likęs užkulisiuose, visi sakytų, jog komedija buvo puiki.

Įsivaizduodamas esąs lava Robertas seilėjosi kaip pasiutligės apsėstas šuo, mėgindamas sukelti vidurių burbėjimą, vos neišsiversdamas lauk. Jis nesutvertas būti magma, verčiau vėl virsti akmeniu.

Kita vertus, ką dar prieš kelis mėnesius aš pats žinojau apie Pietų Žemę? Būčiau pasakęs, kad tai — geografų eretikų išmonė, ir kas žino, aš kažkada šitose salose nesudegino kokio jų filosofo, gerkliniu balsu tvirtinusio, kad egzistuoja Monferatas ir Prancūzija. Bet štai dabar aš čia ir nori nenori privalau tikėti, kad yra Antipodai, o aš, priešingai kažkada išmintingiausių žmonių nuomonei, nevaikštau žemyn galva. Tiesiog šito pasaulio gyventojai užėmę paskuigalį, o mes — priešakį to paties laivo, kuriuo visi plaukiojame nieko vieni apie kitus nežinodami.

Autorius: Umberto Eco

Knyga: Vakarykštės dienos sala, 464 p.

Leidykla: Tyto alba, 1998 m.

Vertė: Inga Tuliševskaitė

Asmeninis įvertinimas: 5/5

Komentarų: 4

  1. Gal skaitėte šio autoriaus “Rožės vardą“? Jau kuris laikas planuoju ją perskaityti, bet kažkas sulaiko. Gal nemaža apimtis ir teksto sudėtingumas (vis atrodo, kad galiu ilgam “įklimpti“). 🙂

  2. Skaičiau ir “Rožės vardą“. Man U. Eco — vienas mėgstamiausių rašytojų, o “Rožės vardas“ susiskaitė ypač skaniai. Nors mačiau nemažai atsiliepimų, kad pastaroji knyga daug kam sunkiai įkandama (skaitymo prasme), o tai gana keista, kadangi knygoje aprašoma labai įtraukianti istorija. Aišku, ne visiems tinka tos pačios knygos. Galiu pasakyt tik tiek, kad skaitant bet kurį U. Eco kūrinį gausite didelę dozę intelektualaus, bet tikrai nenuobodaus teksto.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.