Tomas Manas — Budenbrokai

WP 1001 knyga juosta copy

manas budenbrokaiBūna, kad kartais visiškai netyčia užtaikai ant tokių knygų, kurių dar ilgai nepamirši. Tokia man Tomo Mano knyga Budenbrokai. Džiaugiuosi ir kartu šiek tiek pikta ant savęs, kad anksčiau nebuvau nieko girdėjęs apie Budenbrokus: nei apie ką ši knyga, nei koks kontekstas. Ir net pavadinimas nieko nesakė, mat kažkodėl buvau įsitikinęs, kad tai kažkokios vietovės pavadinimas, o ne pagrindinių romano veikėjų pavardė (ką čia supaisysi, Rokai, Kairiai, Budenbrokai… :)).

Romane papasakota Budenbrokų šeimos istorija, jos kartų kaita, šeimos įtakos augimas, klestėjimas ir nuosmukis. Galbūt toks pasakymas ir nesukelia didelio knyginio apetito, tačiau knyga mane taip užkabino, kad sunkiai galėdavau atsiplėšti nuo jos puslapių. T. Manas čia sukūrė tikrai gyvus veikėjus, su savom ydom, polinkiais, aiškiai išreikštais ir sudėtingais charakteriais.

Knygą perskaičiau jau seniai, prieš porą mėnesių, tačiau vis nesugebėjau parašyti savo įspūdžių. Mat viskas, ką noriu pasakyti, visiškai nublanksta ir, atrodo, subanalina šitą kūrinį. Todėl gal tiesiog neberašysiu nieko, tiesiog labai patarsiu ją perskaityti patiems.

Beje, tai romanas, už kurį Tomas Manas gavo Nobelio premiją.

“Aš nešioju savyje visų pasaulio sugebėjimų ir visokiausios veiklos užuomazgą, pradą ir galimybę… Kur aš galėčiau būti, jeigu nebūčiau čia! Kas ir koks aš galėčiau būti, jeigu aš nebūčiau aš, jei ši mano asmenybė neskirtų manęs ir mano sąmonės nuo asmenybių ir sąmonių visų tų, kurie nėra aš! Organizmas! Aklas, beprasmis, apgailėtinas skatinančios veiklos prasiveržimas! Iš tikrųjų geriau šiai valiai laisvai pleventi neturinčioj nei laiko, nei erdvės nakty, negu kankintis kalėjime, kurį skurdžiai apšviečia virpanti, mirksinti intelekto liepsnelė!“

“Argi tu nežinojai, kad ir mažame mieste galima tapti dideliu žmogumi, kad ir vidutiniame Baltijos pajūrio miestelyje galima tapti Cezariu? Tiesa, tam reikia turėti nors truputį fantazijos, truputį idealizmo…“

“Žmogus yra toks jaunas arba toks senas, kaip jisai pats jaučiasi. Ir jeigu gyvenime kas nors gero, karštai geidžiamo ateina nerangiai, pavėluotai, tai ateina kartu su krūva visokių nemalonių šiukšlių, kartu su visomis tikrovės dulkėmis, kurių žmogus svajodamas visai nenumatė… ir visa tai erzina… be galo erzina…“

Autorius: Tomas Manas

Knyga: Budenbrokai, 666 p.

Leidykla: Vaga, 1968 m.

Asmeninis įvertinimas: 5/5

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.