Joseph Heller – 22-oji išlyga


WP 1001 knyga juosta copy

22 išlyga22-oji išlyga buvo mano pirmoji pažintis su ponu J. Heller. Skaičiau ir vis galvojau, ką jis man primena… Verčiau mintyse tą neilgą rašytojų sąrašą, su kuriais jau esu “bendravęs“. Ir vis dėlto radau šios mišrainės ingredientus: Juozas Erlickas – 30%, Balys Sruoga – 30%,  Erich Maria Remarque – 25% ir… Woody Allen – 15%. Dėl pastarojo galvojau ilgiausiai, mat sumaišius pirmuosius tris nebūtų tokio cinkelio, suteikiančio visą skonį šitam patiekalui. Tai va, sulipinau savo frankenšteinišką Heller’į, dabar galiu būti patenkintas.

Tai vyriška knyga apie 2-ojo Pasaulinio karo amerikiečių bombonešių lakūnus, atliekančius karines misijas Viduržemio jūros regione. Pagrindinis knygos veikėjas Džonas Josarjanas (taip ir nepripratau prie tokios keistos pavardės) deda visas pastangas, kad būtų paskelbtas bepročiu ir taip būtų išsiųstas namo. Nors tikriausiai jis bene vienintelis knygos veikėjas, kurį dar būtų galima pavadinti sveiko proto.

Knyga iš pirmo žvilgsnio juokinga. Pagal ją yra pastatytas ir filmas, tikriausiai komedija. Tačiau kartais tas komiškumas būna persmelktas liūdesio. Anoks čia gali būti juokas, kai fronte žūsta žmonės. Tačiau galbūt tai ir yra pats geriausias būdas parodyti karo beprasmybę – per sarkazmą (juk ir Dievų miškas labai panašios stilistikos knyga)?

Neretai veikėjų dialogai įsivažiuoja iki tokio absurdo, kad nenorom pradedi galvoti, kad rašytojas šioje vietoje buvo truputį padauginęs. Beje, knygos siužetas dažnai šokinėja laiku, nėra chronologiškai nuoseklus. Todėl kartais būdavo šiek tiek keblu susigaudyti kas ir kaip, bet paskui viskas įsivažiavo.

Žemiau amerikiečių bombonešio B-25J Mitchell paveiksliukas. Tokiu bombonešiu skraidžiojo knygos autorius, atlikęs 60 karinių skrydžių (tokiais skraido ir knygos herojai).

Beje, įdomus dalykas tas, kad nors knygoje bendrai apibrėžiamas priešas yra vokiečiai, tačiau joje nėra nei vieno konkretaus vokiečių veikėjo.

-Kas yra bombų raštai?

-Bombų raštai? – pakartojo generolas Suskingas švytėdamas iš pasitenkinimo savimi. – Bombų raštai yra terminas, kurį aš sugalvojau vos prieš keletą savaičių. Jis nieko nereiškia, bet nepatikėsi, kaip greitai prigijo. Aš įtikinau daugybę žmonių, kad svarbiausia – jog bombos sprogtų viena šalia kitos, nes tuomet fotografuojant iš lėktuvo išeina gražios nuotraukos. Pjanosoje vienas pulkininkas taip užsikrėtė šiuo sumanymu, kad jam beveik neberūpi, ar kliudo taikinį, ar ne.

-Ar žinai, kiek trunka metai, kol jie praeina? – pakartojo Gudruteriui klausimą Danbaras. – Štai tiek, – jis spragtelėjo pirštais. – Prieš akimirką kėlei koją į koledžą su pilnais gryno oro plaučiais. Šiandien jau senis.

Autorius: Joseph Heller

Knyga: 22-oji išlyga, 560 psl.

Leidykla: Sofoklis, 2015 m.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.