Umberto Eco – Pape Satàn aleppe. Takios visuomenės kronikos

Šioje knygoje sudėti Umberto Eco, rašytojo, medievisto, literatūros kritiko, semiotiko, esė, kurias jis rašė italų laikraščiui „L’Espresso“ nuo 1985 m. iki 2016 m. sausio. Straipsniuose nagrinėjamos temos stebina savo įvairove. U. Eco nagrinėja ir išreiškia savo nuomonę apie tokias sritis kaip Italijos politikos aktualijos, socialiniai tinklai, televizija, mobilieji telefonai, religija, knygos… Skaitydamas bet kurį rašytojo straipsnį apie bet kokią temą, tiesiog jauti iš teksto sklindančią neeilinę erudiciją ir tik spėk viską virškinti. Prisipažinsiu, bet man, kaip riboto protelio veikėjui, kartais sunku būna vytis U.Eco mintis, nors patys tekstai nėra itin sudėtingi ir suraizgyti.

Tvirtinti, kad kūrinys pasirodė ar nepasirodė tinkamą akimirką, nereiškia mokėti paaiškinti, kas yra toji tinkama akimirka. Tai – viena iš tų neišsprendžiamų problemų, kaip ir nuspėti, kur pirmadienį į jūros bangas įmestas pingpongo kamuoliukas bus trečiadienį.

Beje, ką reiškia “Pape Satàn aleppe“? Manydamas, kad tai dar vienas mano išsilavinimo trūkumas, ir tikėdamas, kad tai kažkokia citata, kurią visi žino ir supranta, puoliau ieškoti vertimo į man suprantamesnę kalbą. Vis dėlto, kažko suprantamiau nebus, mat tai citata iš Dantės “Pragaro“. Tai eilutė, kurią sako Plutonas, ir kurios prasmės niekas nesupranta, nors mėginta daug kartų interpretuoti. Neblogai Dantė sukonfūzino savo skaitytojus, kurie net šiais laikais stengiasi suprasti, ką jis turėjo omenyje.

Umberto Eco irgi neatsilieka. Mėgsta jis paerzinti skaitytojus į tekstus (ar, kaip šiuo atveju, ir į knygos pavadinimą) įtraukdamas daugiaprasmybes. Straipsniuose analizuodamas visuomenę, rašytojas viską pateikia su subtilaus humoro prieskoniu. Gal todėl net didžiausios mūsų ydos, į kurias šis mąstytojas beda pirštu, pasirodo absurdiškai juokingos. O kai kurios tokios absurdiškai neiššifruojamos, kaip ta nelemta Dantės eilutė.

Daugelis rašytojų, nors ir pratę taukšėti kompiuterio klaviatūra, žino, kaip kartais norėtų raižyti molinėje lentelėje nelyginant šumerai, kad galėtų ramiai pamąstyti.

Kalbėdamas apie quick reading technikas, kai tekstas skubiai peržvelgiamas pagal įstrižainę, Woody Allenas padarė maždaug tokią išvadą: “Taip perskaičiau “Karą ir taiką“. Knyga apie Rusiją“.

Autorinė U.Eco skiltis laikraštyje „L’Espresso“

U.Eco 2016 m. vasario 19 d. iškeliavo anapilin. Pasaulis prarado didų žmogų. Gaila, kad nebebus naujų jo knygų, nors rašytojas paliko tokį didelį ir įvairiapusį literatūrinį ir mokslinį palikimą, kad tik skaityk, virškink ir analizuok metų metus…

Autorius: Umberto Eco

Knyga: Pape Satàn aleppe. Takios visuomenės kronikos, 456 p.

Leidykla: Tyto alba, 2017 m.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.