Vieną vakarą, rinkdamasis knygą ilgai stovėjau prie lentynos ir niekaip neišsirinkdamas naujos aukos erzinau namiškius. Lentynoje neskaitytų knygų daugybė, tačiau niekas nelipo… Galų gale nutariau pasirinkti kompromisinį variantą – čiupau nedidukę apybraižų ir reportažų knygelę apie plaukiojimą prekybiniais laivais. O perskaitęs šią knygelę galbūt lengviau išsirinksiu rimtesnį skaitinį.
Knyga, kaip jau sakiau, yra apie plaukiojimą prekybiniais laivais. Autorius, pats būdamas rašytojas marinistas, aprašo savo įspūdžius plaukiojant tiek tolimojo plaukiojimo žvejybiniais laivais, tiek kursuojant artimaisiais maršrutais tarp Klaipėdos ir Brėmeno. Patys tekstai visai įdomūs, padeda susidaryti įspūdį apie anksčiau visiškai paslaptingai atrodžiusį jūreivių gyvenimą.
Tačiau dabar koncentruotis norėčiau ne į pačios knygos aprašymą, o į akis draskantį panašiu laikmečiu leistų knygų vieną bruožą. Tai propaganda. Nežinau, ar aštunto-devinto dešimtmečio laiku patys autoriai, norėdami išleisti savo knygas privalėdavo būtinai į tekstą įterpti komunistinę santvarką aukštinančias eilutes, ar tai už juos padarydavo kažkoks specialus cenzūros redaktorius, tačiau akis vis užkliūna tekste už kažkokio svetimkūnio – nenatūralaus, dirbtinio propagandinio darinio. Tai toks svetimkūnis giria “Didžiąją Tėvynę“ už jos visapusiškus pasiekimus visame kame, tai kitame svetimkūnyje tyčiojamasi iš prakeiktųjų kapitalistų, dar kitur surandi ir žymiąją trejybę – K. Marksą, F. Engelsą, ir V. Leniną. Taip pat nesikuklinama skaičiuojant Vakarų šalių bedarbius. Galbūt tuo laiku šie propagandiniai intarpai būdavo tiesiog privalomi ir atrodė pakankamai natūraliai. Tačiau skaitant šiuos tekstus dabar, propagandiniai intarpai švieste šviečia kaip smegenų plovimo įrankiai. Galbūt skaitant dvidešimtą panašių intarpų prifarširuotą knygą iš eilės, protelis imtų ir neatsilaikytų…
Beje, knygai labai trūko nuotraukų. Keliuose reportažuose autorius pasakoja, kaip pasiima savo fotoaparatą ir daro miestų ar žmonių nuotraukas. Jei šalia jos ir būtų įdėtos, būtų puikus knygos papildas.
Jis kalbėjo, kad ir žiurkės Dakare ryjančios viena kitą, todėl nutukusios kaip kapitalistai. Žodį “kapitalistai“ jis pabrėžė, mums įsiteikti norėdamas, tikėdamasis, jog pavaišinsime cigarete. Pavaišinome, žinoma. Sutraukęs “Kastytį“, jis paprašė “Marlboro“ cigaretės, amerikoniškos, girdi, jam labiau įprastos. Tada mes jį pasiuntėme ten, kur anos rūkomos.
—
Turtingos parduotuvės siūlo visa, ko tik tavo akis ar širdis geidžia, kreditan perša prašmatniausius viso pasaulio markių automobilius ir sportinius lėktuvus, net žirgus baltakarčius. Kažkas pasakė, jog turtingumas tvirkina žmones, turtuolių palikuonis traukia hašišas ir marichuana, kaip emigrantų samdinių palikuonis vilioja skalsi duona.
—
Idealu, kai socialistinėse lenktynėse įgula būna pelniusi sąjunginį ar bent respublikinį pripažinimą, kas nors yra gavęs ordiną ar bent garbės raštą.
—
Autorius: Ignas Pikturna
Knyga: Balta jūros spalva, 237 p.
Leidykla: Mintis, 1984 m.
Skaitome knygas 