Kodėl aš nebesirenku knygų tik pagal 1001 knygos sąrašą?

Tokiu pretenzingu įrašo pavadinimu galbūt pasmerksiu save amžinam skaitovų įniršiui, bet tebūnie taip. Prieš kelis metus (2012 – aisiais) išsikėliau sau kuklų tikslą – iki gyvenimo galo perskaityti visas knygas iš paskelbtojo 1001 knygos, kurią privalu perskaityti iki mirties, sąrašo. Sąrašas viliojo dar negirdėtais ir neskaitytais autoriais, todėl maniau, kad renkantis knygas iš šio sąrašo turėtų neblogai prasiplėsti akiratis. Taip ir buvo – karts nuo karto užtikdavau kokią knygą iš sąrašo ir tuoj pastatydavau į laukiančiųjų eilutę, o paėmęs į rankas skaitymui tikrai retai kada nusivildavau. Vis dėlto, šis sąrašas turi kelis didelius minusus, todėl reikėtų gerai pagalvoti, ar verta apsiriboti kažkieno sudarytu sąrašu, ignoruojant tas lievas knygas, kurių sąraše nėra. Taigi, kokie tie minusai? 

Mano knygų skirtukai

Tikriausiai kiekvienas skaitytojas turi savo požiūrį į knygų skirtukus, juk jų reikia kiekvienam, į rankas karts nuo karto paimančiam knygą. Aišku, yra tokių, kurie skaitomą puslapį tiesiog įsimena arba knygą palieka atverstą viršeliu aukštyn. Kai kurie vietoj skirtukų lanksto puslapių kampus (man toks puslapių žymėjimo būdas atrodo kaip smulkus vandalizmas). Na o visi mirtingieji naudojasi skirtukais.

Anksčiau puslapių žymėjimui naudodavau panaudotus autobuso bilietėlius. Tačiau jie plono popieriaus ir dažnai susitrindavo. Tada sekė laikotarpis, kai tarp lapų kišdavau visokias vizitines korteles, kalendorius ar šiaip kartono nuolupas. Paskui atradau kortas ir jas naudoju iki šiol. Bet kortos ne tos, kur su pikais, būgnais ar kryžiais. Aš naudoju Magic The Gathering žaidimo kortas. Studijuodamas bandžiau šį žaidimą, nepatiko, bet kortos sužavėjo. Kiekviena korta tai lyg atskiras mažas meno kūrinukas, o kortą galima pasirinkti pagal skaitomos knygos tematiką ir nuotaiką. O pačių kortų yra tūkstančiai (jei ne dešimtys tūkstančių). Tad kiekvienas tikrai rastų bent vieną sau patinkančią.

Knygos degė, dega ir degs

Knygos turi didelį minusą – jos popierinės, todėl yra itin mėgstamos ugnies. Yra galybė pavyzdžių, kai ištisi archyvai pavirsta pelenais, nereikia net piktavališkų veiksmų, užtenka netvarkingos elektros instaliacijos. Pavyzdžiui 1988 m. Sovietų sąjungos Mokslų akademijos bibliotekoje Leningrade per gaisrą sudegė 3,6 milijonai knygų. Tačiau atvejai, kai knygos dega dėl aklo fanatizmo, religijos ar ideologijos yra žymiai skaudesni.

Ex libris

Buvo kilusi mintis parašyti įrašą apie ekslibrisus – tuos mažus lapelius knygų pirmuosiuose puslapiuose, nuradančius knygos priklausomybę. Tačiau pradėjęs gilintis šia tema pasijutau visiškas profanas. Juk yra žmonių, kurie ekslibrisui paskyrė visą savo gyvenimą, rašo apie juos knygas, kolekcionuoja. O aš mat norėjau viską aprašyti viename trumpame įraše. Todėl nutariau pasidalinti keliomis nuorodomis į profesionalų tinklapius apie ekslibrisus. Pasigrožėkit ir jūs.

http://ekslibrisai.blogspot.lt/ Ekslibrisų kolekcininko tinklaraštis.

http://www.snaujienos.lt/naujienos/kultra-ir-pramogos/40075-iauliai–ekslibris-miestas Nemažas straipsnis apie ekslibriso istoriją Lietuvoje.

http://www.lapl.org/collections-resources/visual-collections/bookplate-collection Los Andželo viešosios bibliotekos ekslibrisų kolekcija. Tiesiog pasižvalgymui ir pasigrožėjimui.

 

Kaip veikė Gutenbergo spausdinimo presas?

Johanas Gutenbergas, sukūręs efektyvų masinio spausdinimo procesą, padarė ypač didelę įtaką knygų leidybos istorijoje. Tačiau galbūt dar nesate matę detalaus Gutenbergo išrasto spausdinimo proceso, todėl siūlau pasižiūrėti trumpą filmuką apie pirmųjų knygų spausdinimą.

Wikipedia

 

Apie knygų vagis

Kiek daugiausiai esate mokėję už knygą? 10 €? 30 €? O gal nepagailėjote ir 60 €? Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad yra ir tūkstančius kartų brangesnių knygų, saugomų retų knygų bibliotekose ar privačiose kolekcijose. Retas iš mūsų kada gali prisiliesti prie tokių knygų, o ką jau kalbėti apie tokių egzempliorių įsigijimą. Tačiau atsiranda tokių, kurie, nepaisydami galimybių, bet kokia kaina nori patenkinti poreikį knygoms. Šis įrašas ir yra apie tokius žmones, žymiausius istorijoje knygų vagis.

Knyga, kurios dar niekas neperskaitė

Ar knygos populiarumą visada lemia jos tiražas, parduotų egzempliorių skaičius, jos skaitytojų armija? Šį kartą prie kavos norėčiau jums pasiūlyti susipažinti su knyga įžymybe, apie kurią visi bibliofilai privalo žinoti, nors tikrai niekas nesupyks, jei jos nebūsi perskaitęs. Šis kūrinys yra viena didžiausių kriptografinių paslapčių pasaulyje – Voiničiaus rankraštis, knyga, kurios dar niekam nėra pavykę perskaityti.

Face a book

Akį patraukęs reklaminis plakatas.

Žvilgsnis į archyvus

Siūlau užmesti akį į skaitmeninį Vroclavo universiteto bibliotekos fondą (spustelkit ant žemiau esančio paveiksliuko). Šioje duomenų bazėje galima pavartyti pilnas skaitmenines kelių šimtų metų senumo leidinių kopijas. Nors leidinių paieška nėra ypač patogi, tačiau ji gana greit perprantama. Patariu pavartyti senovinius žemėlapius.

2131 knyga mažiau nei per 3 minutes

Linksmas Sietlo viešosios bibliotekos filmukas, skatinantis skaitymą. Filmuke 2131 knyga grandinine reakcija virsta mažiau nei 3 minutes. Kažin, kiek laiko užtruktų jas visas perskaityti?