Knygos turi didelį minusą – jos popierinės, todėl yra itin mėgstamos ugnies. Yra galybė pavyzdžių, kai ištisi archyvai pavirsta pelenais, nereikia net piktavališkų veiksmų, užtenka netvarkingos elektros instaliacijos. Pavyzdžiui 1988 m. Sovietų sąjungos Mokslų akademijos bibliotekoje Leningrade per gaisrą sudegė 3,6 milijonai knygų. Tačiau atvejai, kai knygos dega dėl aklo fanatizmo, religijos ar ideologijos yra žymiai skaudesni. [Skaityti toliau]
Brutali knyga, pilna betikslio smurto, papasakota rafinuotu ir gal net šiek tiek aristokratišku stiliumi. Mėgstat žiūrėti kriminalus ar “Farus“ per TV? Esat skaitę straipsnius laikraščiuose/portaluose apie smurtaujančius dar net pilnametystės nesulaukusius jaunuolius? Galiu pasakyti, kad ši knyga, papasakota iš tų smurtautojų pusės, yra ypač stipri.
Knygoje iškeliama priverstinio išgydymo nuo polinkio į smurtą idėja. Knygos herojus, taikant naują metodą, atpratinamas nuo smurto – vos jam pradedant atlikti kokį nors piktavališką veiksmą ar net pagalvojus apie brutalumą, organizmas pradeda aktyviai tam priešintis sukeldamas itin nemalonius pojūčius. Ir tada iškeliamas klausimas, ar toks gydymo nuo smurto būdas nepažeidžia žmogaus teisių? Ar neapribojama individo pasirinkimo laisvė, ar jis nepaverčiamas nuolankiu vergu, be klausimų paklūstančiam šeimininkui (valdžiai). [Skaityti toliau]
Puikus naujas pasaulis tapo mano 51-ąja 1001 knygos sąrašo perskaityta knyga. Ką gi, kiek daugiau nei 5 % jau yra, lieka nei daug nei mažai (nors tiksliau daug) – 950 knygų.
Tai antiutopinis romanas, kurio veiksmas vyksta toli ateityje – 632 Fordo eros metais (arba 2540 mūsų įprastais metais). Visuomenė paversta tarsi milžinišku skruzdėlynu – visi žmonės štampuojami klonavimo centruose, iš anksto nusprendžiant klonuojamo žmogaus priklausymą tam tikriems visuomenės sluoksniams. Labiausiai pasiseka tiems, kuriems lemta tapti alfomis. Tada jų raida nuo pat gemalo užtikrinama optimaliai parenkant vystymosi terpės sudėtį, o nuo pat gimimo mažieji alfos gyvena šiltnamio sąlygomis. Mažiau pasiseka betoms, o tiems, kuriems lemta tapti gamomis, deltomis arba epsilonais, tai visai šakės. Šiems nelaimėliams dar gemalo stadijoje į vystymosi terpę prižiūrėtojai švirkščia spiritą, riboja aprūpinimą deguonimi ir visaip kitaip smukdo vystymąsi (“…epsilono gemalui reikia ne tik epsilono paveldimumo, bet ir epsilono aplinkos“). [Skaityti toliau]
Skaitome knygas 