Bradbury

Ray Bradbury – Marso kronikos

Knygos anotacijoje teigiama, kad Ray Bradbury kredo – “paversti paprastus dalykus stebuklingais, o stebuklingus – paprastais“. Ir tai tikrai puikiai apibūdina šią knygą. Skaitant apsakymus arba, kaip pats autorius teigia, “fantastines pasakėčias“, visą laiką nedingsta tvinpyksiška atmosfera.

Retai kada užtiksi poetišką mokslinės fantastikos knygą. “Marso kronikos“ būtent tokia ir yra. Rašytojas koncentruojasi į skirtingų (o gal visiškai panašių?) kultūrų sandūrą, nuošaly palikdamas technologinius dalykus. Gal ir gerai, nes 1977 m. parašyta knyga savo technologinėmis įžvalgomis galėjo smarkiai prašauti ir šiais laikais atrodytų keistai, jei ne juokingai. [Skaityti toliau]

Reklama

Ray Bradbury – 451° Farenheito

Autorius: Ray Bradbury451 Farenheito

Knyga: 451° Farenheito, 184 p.

Leidykla: Jotema, 2006 m.

Vertė: Edita Mažonienė

Asmeninis įvertinimas: 5/5

“Kokios vis dėlto knygos išdavikės! Manaisi, kad jos duoda atspirtį, bet jos atsigręžia prieš tave.“

“Knygos tebuvo viena iš saugyklos rūšių, kur saugodavome tuos dalykus, kuriuos bijojome pamiršti. Jose nėra nieko stebuklinga. Stebuklas tik tai, ką knygos sako, kaip jos iš lopinėlių į vieną drabužį mums pasiuvo visatą.“

Stiprus ir labai įtaigus antiutopinis pasakojimas apie cenzūrą, kontrolę, žmonių sistemingą bukinimą, susvetimėjimą, perrašomą istoriją ir panašiai. Veiksmas vyksta ateityje, kai ugniagesiai jau gaisrų nebegesina, o juos sukelia ir degina knygas, laikomas slaptose pavienėse namų bibliotekose, informacija žmonėms perduodama milžiniškuose sienrodžiuose (televizoriai per visą kambario sieną) ir nuolat ausyse zvimbiančiose ausinėse. Iš žmonių tiesiog brutaliai išmušamas gebėjimas savarankiškai mąstyti, turėti savo nuomonę ir kritišką požiūrį.

Intriga prasideda tada, kai pagrindinis knygos veikėjas, gaisrininkas Gajus Montegas, paskatintas kaiminystėje gyvenančios mergaitės, pradeda kelti klausimus ir žvelgti į viską iš kitos pusės. Jam pasidaro smalsu, dėl ko tos knygos deginamos, kas jose yra tokio, dėl ko valdžiai gali būti neramu.

Šis kūrinys pirmą kartą išleistas 1953 metais, tačiau net ir praėjus 60 metų, nesijaučia to “senovinės fantastikos“ ataskonio, kuris kartais lieka skaitant seniau parašytas fantastines knygas. Galbūt dėl to, kad rašytojas nesileido į detalius technologijų ar aplinkos aprašymus, o rašė apie problemas, kurios, tikriausiai, darosi vis aktualesnės.

Keista, kad šios knygos nėra 1001 sąraše, mano nuomone, ji tikrai nusipelno ten būti. Kūrinys labai primena 1984-uosius, tiesą sakant, užsimaniau ir vėl perskaityti šį legendinį Orvelo kūrinį, tik bijau, kad artimiausiu metu sunkiai atrasiu tam laiko.