Johann Wolfgang Goethe – Vilhelmo Meisterio mokymosi metai

Užvertęs šią ilgai kankintą knygą išleidau tokį atodūsį, kad net šalia sėdėjusi žmonelė nustebo. Sako, tikriausiai, po jokios knygos dar nesu parodęs tokios reakcijos. Na, galbūt po GUY DE MAUPASSANT – VIENO GYVENIMO ISTORIJA jaučiausi panašiai.

Knygos pradžia nežadėjo nieko bloga, netgi priešingai — labai neblogai kabliavo. Tačiau kuo toliau, tuo labiau aš nuo šitos knygos tolau, vis rečiau ir trumpiau aš ją bepaimdavau į rankas. Galiausiai per vakarą teišstenėdavau vos po kelis puslapius. Nes juk reikia pabaigt…

Tai vis dėlto višta ar kiaušinis?

Šį kartą šiek tiek nukrypsiu į šalį nuo bendro šio tinklaraščio konteksto. Ne kartą visi esame girdėję diskusijas apie tai, kas kam daro įtaką – paklausa pasiūlai ar pasiūla paklausai. Čia labiau taikau ne į ekonomiką, o į pramogų sritį, ypač televiziją ir teatrą. Taigi ar žiūrovas turi spręsti, ką televizijai/teatrui jam rodyti, ar jau patys televizininkai ir teatralai turi primesti žiūrovui savo repertuarą? O tai tau vištos ir kiaušinio kazusas.