Kafka

Francas Kafka – Procesas

Na nelimpa man Francas Kafka nors tu ką… Skaičiau Metamorfozę, Pilį, dabar ir Procesą, bet nei vienas iš šių kūrinių manęs nesužavėjo. Tikriausiai tai rodo, kad mano literatūrinis išprusimas, deja, dar ne toks, kad galėčiau su pasimėgavimu griaužti tokio lygio knygas. Procesas — niūrus romanas be happy ending’o, kuriame pasakojama apie Jozefo K. teismo procesą, iškeltą nežinia dėl ko, vadovaujamą nežinia kokių teisėjų ir kurio procedūrų niekas nei žino, nei, tuo labiau, supranta. Kai kam tai primins tipinę biurokratinę sistemą, bet man ji pateikta kiek per sūriai (galbūt dar nesusidūriau su tikra biurokratija?).
Nors Kafkos rašymo stilius nėra koks nors ypač sudėtingas, tačiau man jo tekstai skaitosi sunkiai dėl perdėtai painaus pasaulio perteikimo, nelogiškų ir absurdiškų veikėjų poelgių. Nepliurpsiu daug, nes apie šį romaną yra prirašyta galybė gerų ir išsamių recenzijų.

Autorius: Francas Kafka

Knyga: Procesas, 178 p.

Leidykla: Vaga, 1994 m. (Pasaulinės literatūros biblioteka)

Vertė: Antanas Gailius

Asmeninis įvertinimas: 3/5

Kažką panašaus rasite ir šioje knygoje:

Francas Kafka - Pilis

Francas Kafka – Pilis

Reklama

Franz Kafka – Pilis

Autorius: Francas Kafka

Knyga: Pilis, 257 p.

Leidykla: Vaga, 1994 m. (Pasaulinės literatūros biblioteka)

Vertė: Antanas Gailius

Asmeninis įvertinimas: 3/5

“…vis dėlto pasitaiko kartais progų, kai vienu žodžiu, vienu žvilgsniu, vienu pasitikėjimo ženklu galima pasiekti daugiau nei alinančiomis viso gyvenimo pastangomis. Žinoma, taip ir yra. Tiesa, tos progos vis dėlto ir vėlei sutampa su bendrąja situacija tuo, kad jomis niekda niekas nepasinaudoja.“

Nelengvas, tamsus kūrinys, dažnai mane smarkiai pristabdydavęs labai ilgais monologais, neretai pateikiamais vienoje pastraipoje per 6-8 puslapius.pilis

Pagrindinis veikėjas, paprastas žmogus K., atvyksta į miestelį ir susiduria su nesuprantamai absurdiška, griozdiška ir išsikerojusia biurokratija ir paprastų gyventojų atšiaurumu. K. bandantis aiškintis, kaip toji miestelio biurokratija veikia, kalbantis su gyventojais ar valdininkų atstovais, viskas tampa dar neaiškiau. Neretai pasijusdavau lyg skaityčiau aprašytą sapną, kuriame nėra nei jokios logikos, nei aiškumo, lyg viskas skendėtų rūke…

Kodėl tik 3? Dėl anksčiau minėtų monologų bei dėl to, kad, vis dėlto, kūrinys nebaigtas. O pabaigos labai norėjosi… Trejetą rašau ne dėl to, kad kūrinys buvo sunkus ir, tikriausiai, mano taip ir neperprastas. Reikia juk ir sunkių skaitinių, kad pajustum skaitymo džiaugsmą. Tačiau po tokios knygos reikia šiek tiek laiko atsigauti ir paskaitinėti ką nors lengvesnio.