Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Ieva Simonaitytė – Aukštujų Šimonių likimas

Vis save gėdinu, kad esu labai diskriminuojantis skaitytojas. Ne specialiai, bet tiesiog taip gaunasi. Ta mano diskriminacija pasireiškia dviem aspektais. Pirma, kažkodėl, turėdamas galimybę rinktis, pirmenybę dažniausiai skiriu užsienio rašytojams, o ne lietuviams. Antra, nedariau specialios statistikos, bet manyčiau, kad vyrų ir moterų rašytojų santykis tarp mano skaitomų knygų būtų koks 10:1, o gal net dar prastesnis. Taigi, nutaręs tapti geresniu žmogumi, į rankas paėmiau vieną svarbiausių lietuviškų kūrinių, Ievos Simonaitytės “Aukštujų Šimonių likimą“.

Už šį 1935 m. išleistą romaną Ieva Simonaitytė 1936 m. gavo Lietuvos valstybinę literatūros premiją. Įdomu tai, kad premija įsteigta 1935 m. o Simonaitytė buvo pirmoji laureatė. Deja, bet neradau šios premijos kitų laureatų, turbūt prastai ieškojau.

Romane pasakojama apie Mažosios Lietuvos bajorų šeimą. Gerbiama šeima palaipsniui degraduoja, bėgant metams patiria įvairių negandų, kol galiausiai nusivažiuoja iki paprastų burnojančių būrų lygio.

Nežinau kaip kitiems, bet man asmeniškai sunku skaityti kūrinį, kuriame vyrauja vien degradacijos ir neigiamybių visuma. Juk net ir koks bebūtų sumautas kieno nors gyvenimas, visada atsiranda nors mažiausias pozityvo grūdelis. O šiame romane viskas tik žemyn, žemyn… Jei jau manei, kad autorė pakankamai nukankino savo literatūrinius herojus, tai oi, palauk ir pažiūrėk, kas bus toliau! Keista, kad paskui visi stebisi, kodėl lietuviška literatūra nėra mėgstama ne tik jaunimo, bet ir vyresniųjų tarpe.

Vienu žodžiu, knyga ne man. Bet aš nenusiteikęs pasiduoti ir toliau bandyti būti geresniu žmogumi. Tik reikia laiko atsigauti…

Autorė: Ieva Simonaitytė

Knyga: Aukštujų Šimonių likimas, 456 p.

Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.

Reklama

Ken Follett – Žemės stulpai

Follet Žemės stulpaiPrieš kelis metus kažkurioje lietuviškos televizijos programoje užmačiau serialą, pastatytą pagal šią knygą, kurio anonsas sudomino, tačiau pamatęs pirmąją seriją likau nesužavėtas. Taip tas serialas dingo iš atminties, tačiau visai neseniai netyčia aptikau labai teigiamą knygos apžvalgą Darau, Blė tinklaraštyje, taip ši knyga atsirado mano wishlist’e, ir pirmai progai pasitaikius, gavau ją dovanų (ačiū žmonelei).

Psichologiškai nelengva paimt į rankas 1024 puslapių knygą. Nors pati knyga nėra itin stora, kitų knygų leidimai, turintys 700-800 psl. yra net storesni, tačiau vis tiek jaučiasi tokios neblogos plytukės svoris.

[Skaityti toliau]

Aldous Huxley – Puikus naujas pasaulis

WP 1001 knyga juosta copy

huxley puikus naujas pasaulisPuikus naujas pasaulis tapo mano 51-ąja 1001 knygos sąrašo perskaityta knyga. Ką gi, kiek daugiau nei 5 % jau yra, lieka nei daug nei mažai (nors tiksliau daug) – 950 knygų.

Tai antiutopinis romanas, kurio veiksmas vyksta toli ateityje – 632 Fordo eros metais (arba 2540 mūsų įprastais metais). Visuomenė paversta tarsi milžinišku skruzdėlynu – visi žmonės štampuojami klonavimo centruose, iš anksto nusprendžiant klonuojamo žmogaus priklausymą tam tikriems visuomenės sluoksniams. Labiausiai pasiseka tiems, kuriems lemta tapti alfomis. Tada jų raida nuo pat gemalo užtikrinama optimaliai parenkant vystymosi terpės sudėtį, o nuo pat gimimo mažieji alfos gyvena šiltnamio sąlygomis. Mažiau pasiseka betoms, o tiems, kuriems lemta tapti gamomis, deltomis arba epsilonais, tai visai šakės. Šiems nelaimėliams dar gemalo stadijoje į vystymosi terpę prižiūrėtojai švirkščia spiritą, riboja aprūpinimą deguonimi ir visaip kitaip smukdo vystymąsi (“…epsilono gemalui reikia ne tik epsilono paveldimumo, bet ir epsilono aplinkos“). [Skaityti toliau]

Jo Nesbø – Raudongurklė

nesbo raudongurkleJo Nesbø romaną Raudongurklė paėmiau į rankas perskaitęs keletą neblogų atsiliepimų apie šį rašytoją ir teiginių, jog Raudongurklė — jo geriausias šedevras (anotacijoje rašoma, kad tai visos Norvegijos geriausias kriminalinis romanas). Knygoje persipina Norvegijos II-ojo Pasaulinio karo istorija, dabartinės šalies socialinės problemos (neonaciai), mįslingos žmogžudystės ir, be abejo, meilė (kaipgi be jos kriminaliniame romane???). [Skaityti toliau]