Autorius: Aleksandras Diuma
Knyga: Karalienė Margo, 528 p.
Leidykla: Markas, 1992 m.
Asmeninis įvertinimas: 4/5
Ar rekomenduočiau draugui/-ei? Ne
Ar skaityčiau antrą kartą? Taip
“- Medžioklė su manimi teikia jums tokį malonumą ir taip jaudina, kad jūs, įkūnytas miklumas, iš bet kokios arkebuzos už šimto žingsnių nušaunąs šarką, dabar, kai mes paskutinį kartą medžiojome drauge, iš savo įprastos šaudyklės per dvidešimt žingsnių pataikėte ne į šerną, o į mano geriausio žirgo koją. Giltinė šėtonui! Ar žinote, Fransua, kad tokie dalykai verčia susimąstyti?“ (Karaliaus Karolio IX pastaba broliui Fransua Alansoniečiui, esančiam trečioje vietoje pagal pirmenybę į sostą, dėl “netyčinio“ neatsargumo gelbstint jį nuo šerno)
Paauglystėje labai mėgau A. Diuma. Su pasimėgavimu skaičiau Tris muškietininkus, jų tesinį Po dvidešimties metų bei Grafą Montekristą. Tačiau po šių romanų ilgą laiką nebepaėmiau Diuma knygų į rankas, kol nepradėjau nagrinėti 1001 knygos sąrašo. Ten, be mano jau skaitytų Diuma knygų, yra ir Karalienė Margo – knyga, apie kurią nebuvau nei girdėjęs, nei numaniau, apie ką išvis ta knyga bus. Mano iki šiol skaitytos šio rašytojo knygos buvo labiau nuotykinės, o Karalienė Margo – tai Luvro rūmų politinėmis ir meilės intrigomis tiesiog persunktas romanas.
Knyga apima XVI a. hugenotų karų Prancūzijoje dviejų metų laikotarpį. Veiksmas prasideda 1572 m. rugpjūčio 18 d. Henriko Navariečio ir Margaritos Valua vestuvėmis, kurios tarsi sujungė Prancūzijos hugenotus ir katalikus. Tačiau vos po kelių dienų, 1572 m. rugpjūčio 24 d., šv. Baltramiejaus naktį Paryžiuje (o vėliau ir visoje likusioje Prancūzijoje) įvyksta masinės hugenotų skerdynės, kurias vykdė katalikai. Slidus buvo reikalas ta politika XVI a. Prancūzijoje…
Svarbiausioji romano siužetinė linija – liūdnai pasibaigusi bajoro de La Molio ir karalienės Margaritos meilė. Tačiau man asmeniškai ši linija buvo tokia šiaip sau… Įdomiai keista buvo viena paskutiniųjų knygos scenų, kai karalienė Margarita gauna nukirsdnto de La Molio galvą ir pasideda ją į savotišką altorių savo kambaryje. Sakykit ką norit, bet vaizdas makabriškas. Įdomiausia buvo skaityti apie meistriškai kuriamas politines intrigas ir nebylų karą dėl įtakos ir sosto net tarp artimiausių karališkosios šeimos narių. Šioje knygoje puikiai veikia posakis “draugus laikyk arti, o priešus – dar arčiau“.
Beje, knygos pabaigoje per klaidą nunuodytas miršta Karolis IX, kuris pavartė užnuodytą knygą, skirtą Henrikui Navariečiui. Tačiau wikipedia ir keli kiti panašaus patikimumo šaltiniai nurodo, kad Karolis IX 1574 metais mirė nuo tuberkuliozės (būdamas 24 metų).
Skaitome knygas 