Orwell

Džordžas Orvelas – Gyvulių ūkis

Autorius: George Orwell Orwel Gyvuliu ukis

Knyga: Gyvulių ūkis, 78 p.

Leidykla: Vyturys, 1991 m.

Vertė: A. Sabonis

Asmeninis įvertinimas: 4/5

Ar rekomenduočiau draugui/-ei? Galbūt

Ar gailiuosi perskaitęs? Ne

“Gyvulių ūkis – socialinė satyra, nukreipta prieš diktatūrą. Joje vaizduojama viena nevykusi revoliucija – gyvuliai sukyla ir, išviję šeimininką, ima patys valdyti fermą.“

Spieglys papasakojo, kiek prakaito kasdien išliejančios kiaulės tokiems paslaptingiems dalykams kaip “bylos“, “ataskaitos“, “protokolai“ ir “raportai“. Tai esą didžiuliai popieriaus lakštai, kuriuos reikia smulkiai prirašyti nuo apačios iki viršaus, o paskui, jau prirašytus, sudeginti židinyje. Šis darbas nepaprastai svarbus ūkio gerovei kelti, aiškino Spieglys.

Ši knyga į mano rankas buvo papuolusi maždaug prieš porą metų, tačiau tuo metu skaičiau tik romaną 1984-ieji (skaičiau dėl tuo metu neseniai suskaitytos Murakamio knygos 1Q84). Tačiau skaityti alegorinę apysaką apie gyvulių fermą tuo metu manęs visiškai netraukė. Kaip bebūtų, man turbūt buvo lemta perskaityti ir šį trumpą pasakojimą.

Atvirai sakant, iš pradžių į šį kūrinį žiūrėjau kreivokai. Nelabai ko tikėjausi iš kažkokios alegorinės pasakos apie visus lygius gyvulius ir tuos dar lygesnius, kuriems sukurtos taisyklės negalioja. Kūrinys įtraukė, skaičiau nekantraudamas sužinoti, kuo baigsis visa ta revoliucijos istorija. O baigiasi tuo, kuo ir turėjo baigtis – utopinė vizija tampa diktatūra, o šeimininko vaidmenį pasisavina kiaulės, kurios perima visus iki tol niekintus žmonių bruožus. Autorius labai charakteringai aprašo įvairius gyvulius, jiems priskirdamas tam tikrų žmonių tipų savybes. Pats knygos siužetas labai primena komunizmo istoriją, tik ji pateikiama mažesnėje erdvėje – vienoje fermoje. Nors didžiausia ironijos dozė tenka komunizmui, tačiau Orwell’as nepalieka nuošaly ir aplinkinių fermų šeimininkų (šiuo atveju, kapitalizmo šalininkų).

Taigi šis kūrinėlis – tai graudžiai juokingas ir susimąstyti verčiantis pasakojimas, kurį perskaitęs supranti, koks absurdiškas gali būti pasaulis. Ir dar graudžiau būna supratus, kad nemažai epizodų, vaizduojamų knygoje, nesunkiai galima rasti ir šių dienų Lietuvoje.