Tiek daug erdvės… Ir tiek mažai ką pasakyti

Įdomu, ką “Horizonto“ leidyklos darbuotojai galvojo, kai maketavo Eudženijaus Korčio knygos Raudonasis žirgas viršelį. Taip, knyga išleista gūdžiais 1995 m., tačiau negi tikrai tebuvo galima pasakyti, kad “Eudženijus Kortis – italų rašytojas, dalyvavęs praėjusiame kare“? Tikrai tik tiek? Ovacijos! Beje, kuris tas praėjęs karas? Leidžiant knygą 1995 metais, per visą istoriją buvo praėję tiek karų, kad kaži ar kas besuskaičiuotų (na taip, turbūt visi ir taip puikiai supranta, kad tai WW2, bet vis tiek).

Beje, knygos 5-ame puslapyje yra pastraipėlė apie autorių. Vis dėlto, jau geriau tada knygos galinis viršelis būtų buvęs tuščias.

Toras Hejerdalas – “Kon-Tikiu“ per vandenyną

Akimis slinkdamas namų bibliotekos knygų nugarėlėmis ieškojau ko nors “pagraužti“, kol galų gale, po keliolikos minučių vartymo, sklaidymo ir atgal dedamų knygų užtikau tai, kas patraukė dėmesį – keliautojo Toro Hejerdalo atsiminimų knygą apie jo kelionę per Ramųjį vandenyną. Apie jo kelionę buvau girdėjęs tik tiek, kad kažkoks norvegas plaustu perplaukė Ramųjį vandenyną, tačiau nei laikotarpis, nei maršrutas ar įgulos sudėtis man buvo nežinomi. Atėjo laikas praplėsti akiratį.

Kaip veikė Gutenbergo spausdinimo presas?

Johanas Gutenbergas, sukūręs efektyvų masinio spausdinimo procesą, padarė ypač didelę įtaką knygų leidybos istorijoje. Tačiau galbūt dar nesate matę detalaus Gutenbergo išrasto spausdinimo proceso, todėl siūlau pasižiūrėti trumpą filmuką apie pirmųjų knygų spausdinimą.

Wikipedia

 

Apie knygų vagis

Kiek daugiausiai esate mokėję už knygą? 10 €? 30 €? O gal nepagailėjote ir 60 €? Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad yra ir tūkstančius kartų brangesnių knygų, saugomų retų knygų bibliotekose ar privačiose kolekcijose. Retas iš mūsų kada gali prisiliesti prie tokių knygų, o ką jau kalbėti apie tokių egzempliorių įsigijimą. Tačiau atsiranda tokių, kurie, nepaisydami galimybių, bet kokia kaina nori patenkinti poreikį knygoms. Šis įrašas ir yra apie tokius žmones, žymiausius istorijoje knygų vagis.

Knyga, kurios dar niekas neperskaitė

Ar knygos populiarumą visada lemia jos tiražas, parduotų egzempliorių skaičius, jos skaitytojų armija? Šį kartą prie kavos norėčiau jums pasiūlyti susipažinti su knyga įžymybe, apie kurią visi bibliofilai privalo žinoti, nors tikrai niekas nesupyks, jei jos nebūsi perskaitęs. Šis kūrinys yra viena didžiausių kriptografinių paslapčių pasaulyje – Voiničiaus rankraštis, knyga, kurios dar niekam nėra pavykę perskaityti.

Žvilgsnis į archyvus

Siūlau užmesti akį į skaitmeninį Vroclavo universiteto bibliotekos fondą (spustelkit ant žemiau esančio paveiksliuko). Šioje duomenų bazėje galima pavartyti pilnas skaitmenines kelių šimtų metų senumo leidinių kopijas. Nors leidinių paieška nėra ypač patogi, tačiau ji gana greit perprantama. Patariu pavartyti senovinius žemėlapius.

Henryk Sienkiewicz. Quo vadis. Nerono laikų apysaka. Tomas III.

Shenandoah, Pa. : V. J. Šliakio kaštai ir spauda, 1904-1905

Lietuviškai išguldē V. J. Stagaras . “Perspauzdinta iš ‘D. Vilties’.“

Šiuo metu mano bibliotekoje seniausia knyga – H. Sienkiewicz (1846-1916) romano Quo vadis trečiasis tomas. Nors neturiu tikslo medžioti senas ar vertingas knygas bei rinkti apie jas informaciją, tačiau pamaniau, kad turėti savo lentynoje knygą ir net nežinoti, kada ji buvo išleista, būtų „žemas lygis“.

Taigi, knyga gana smarkiai „suskaityta“, išplėšti puslapiai, prikeverzotas viršelis. Kažkas nesigėdijo šios knygos naudoti kaip padėkliuką kavai/arbatai. Kadangi išplėšti lapai su knygos išleidimo metais ir kita informacija, teko šiek tiek pavargti, kol išsiaiškinau knygos amžių. Radau vieną interneto puslapį, kuriame galima rasti informacijos apie įvairias anksčiau išleistas knygas – http://www.worldcat.org/. Tiesa, ši duomenų bazė neturi informacijos apie visas knygas, išleistas lietuvių kalba, tačiau apie mano turimą tomą šį bei tą pavyko rasti.

Mano turimas tomas išleistas 1905 metais. Tai toli gražu ne antikvarinė knyga, bet vis dėlto, kažkokiam užkampy ši senutė ištvėrė abu pasaulinius karus (po šio teiginio antikvarinių knygų kolekcininkai tikriausiai prunkšteltų)! Quo vadis į lietuvių kalbą buvo išleista keturis kartus – 1904-1905 m., 1927-1929 m., 1991 m. ir 2007 m.(tikiuosi, nepraleidau kurio nors leidimo) Iš pradžių maišiau savo turimą leidimą su antruoju, kadangi mano turimos knygos aukštis – 17 cm visiškai atitiko antrojo leidimo formatą. Tačiau, knygos pabaigoje esantis užrašas „Pabaiga trečio ir paskutinio tomo“ sakė, kad tai negali būti antrasis leidimas, kurį sudarė keturi tomai. Vartydamas knygą pamačiau, kad ji perrišta, gan neblogai suklijuoti kai kurie išplyšę lapai, nupjauti kraštai. Taip knygos formatas sumažintas nuo 19 cm iki 17 cm. Taip pat tekste tiesiog negalima nepastebėti ė raidės rašymo manieros (ē).

Kol kas bandau ieškoti pirmų dviejų šio leidimo tomų. Tikiuosi tas faktas, kad pirmieji du tomai, išleisti 1904 m., dar pakliuvo į draudžiamos spaudos sąrašus, labai neapsunkins paieškų.