22-oji išlyga buvo mano pirmoji pažintis su ponu J. Heller. Skaičiau ir vis galvojau, ką jis man primena… Verčiau mintyse tą neilgą rašytojų sąrašą, su kuriais jau esu “bendravęs“. Ir vis dėlto radau šios mišrainės ingredientus: Juozas Erlickas – 30%, Balys Sruoga – 30%, Erich Maria Remarque – 25% ir… Woody Allen – 15%. Dėl pastarojo galvojau ilgiausiai, mat sumaišius pirmuosius tris nebūtų tokio cinkelio, suteikiančio visą skonį šitam patiekalui. Tai va, sulipinau savo frankenšteinišką Heller’į, dabar galiu būti patenkintas. [Skaityti toliau]
Sofoklis
Anthony Burgess – Prisukamas apelsinas
Brutali knyga, pilna betikslio smurto, papasakota rafinuotu ir gal net šiek tiek aristokratišku stiliumi. Mėgstat žiūrėti kriminalus ar “Farus“ per TV? Esat skaitę straipsnius laikraščiuose/portaluose apie smurtaujančius dar net pilnametystės nesulaukusius jaunuolius? Galiu pasakyti, kad ši knyga, papasakota iš tų smurtautojų pusės, yra ypač stipri.
Knygoje iškeliama priverstinio išgydymo nuo polinkio į smurtą idėja. Knygos herojus, taikant naują metodą, atpratinamas nuo smurto – vos jam pradedant atlikti kokį nors piktavališką veiksmą ar net pagalvojus apie brutalumą, organizmas pradeda aktyviai tam priešintis sukeldamas itin nemalonius pojūčius. Ir tada iškeliamas klausimas, ar toks gydymo nuo smurto būdas nepažeidžia žmogaus teisių? Ar neapribojama individo pasirinkimo laisvė, ar jis nepaverčiamas nuolankiu vergu, be klausimų paklūstančiam šeimininkui (valdžiai). [Skaityti toliau]