Prieš metus dar beveik niekas nežinojo, kad toks žmogus kaip Liudas Mažylis egzistuoja, o štai dabar daugelis iš mūsų jaučia šiam žmogui pagarbą ir dėkingumą už Vokietijos archyvuose atrastą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo nutarimą. Tas įvykis buvo tikrai neeilinis, o kadangi pranešimas apie rastą nutarimą buvo padarytas kovo 29-ąją, praktiškai balandžio 1-osios išvakarėse, daugelis iš pradžių tai priėmė kaip pokštą.
Dabar charizmatiškasis profesorius L. Mažylis žinomas daugeliui ir jis yra tapęs viena ryškiausių pastarųjų metų asmenybių. Įdomu klausyti ir žiūrėti šio žmogaus kalbų ir interviu, atrodo, kad jis visada turi ką pasakyti nesigriebdamas banalių nieko nesakančių frazių, o dėl atradimo susilaukęs tokio dėmesio iš visuomenės, neužrietė nosies.
Tad kai Knygų mugėje pamačiau šią L. Mažylio, kaip jis pats pavadino “veiksmo dokumentikos“ knygą “99 metai po įvykio“, nedvejodamas nutariau knygą įsigyti, nors kaina kišenei buvo gana skaudoka. Bet reikia pripažinti, kad pats leidimas gražus ir kokybiškas. Be to, trumpam net pasijutau, lyg darydamas nedidelį solidarų įnašą kompensacijai dėl kai kurių pažadukų neištesėtų pažadų.
Pati knyga tai lyg tokia alternatyvi realybė, kurioje vyksta svarbiojo dokumento paieškos. Autorius pasižymi tikrai savotišku stiliumi, kuris primena sąmonės srautą, vidinius monologus, kartais priartėjama prie lengvos šizos ribos. Tiesą sakant, profesorius tokiu tekstu nustebino, bet toli gražu nenuvylė. Tik norėjosi visko daugiau, plačiau. Per greit baigėsi pasakojimas… o gal aš pernelyg greitai surijau šį tekstą? Beje, perskaitęs knygą supratau, kodėl Ingrida Šimonytė trumpame knygos pristatyme profesorių pavadina “tikru panku“.
—
Autorius: Liudas Mažylis
Knyga: 99 metai po įvykio, 336 p.
Leidykla: Šviesa, 2018 m.
Skaitome knygas 