Iš prigimties būdamas taikus žmogus, knygų apie karą nelabai mėgstu. Nebent tai būtų istorinė knyga, kurioje visos karo negerovės nuasmeninamos ir belieka tik sekti, kaip rutuliojosi įvykiai istorinėj perspektyvoj. Mat sunku man skaityti knygą, kurioje aprašomi akyse žūstantys žmonės ir suprasti, kad tai ne jokia autoriaus fantazija (G.R.R.Martino knygose herojai dalgiu šienaujami ir nieko), o tikras gyvenimas. Na bet šįkart nustūmiau savo išankstinį nusistatymą į šoną ir į rankas paėmiau knygą apie Vermachto snaiperio kasdienybę Antrojo Pasaulinio karo rytų fronte.
Josefas “Zepas“ Alerbergeris į frontą pateko aštuoniolikos metų. Jo kartos jaunimas, propagandos praplautomis galvelėmis, drąsiai ir optimistiškai žengė į frontą lyg į kokį smagų nuotykį, tačiau jau pirmomis dienomis susidūręs su karo baisumais suprato, kur papuolė.
[Skaityti toliau]
Skaitome knygas 