Vergilijus – Eneida

Vergilijus, Vikipedija

Eneidą į rankas ėmiau šventai įsitikinęs, kad tai viena iš 1001 sąrašo knygų. Tik gerai įpusėjęs pastebėjau, kad tame sąraše jos nėra. Ką gi, apsišoviau, bet visiškai nesigrauždamas ir nesigailėdamas skaičiau toliau. Pirmas dalykas, kuris krenta į akį tik paėmus šią knygą – hegzametras. O hegzametro aš vengiu kaip musė dichlofoso, tačiau knygą vis dėlto pradėjau (nepamirškit, kad vis dar galvojau, kad ji iš To Sąrašo, tad anksčiau ar vėliau būtų reikėję šią knygą paimti).

Iš pradžių skaičiau baikščiai, nusiteikęs ilgam ir varginančiam maratonui. Na bet ką jūs manot? Skaitėsi netikėtai lengvai, bandymas “įkabinti“ hagzametrą neblaškė pasakojimo linijos suvokimui. [Skaityti toliau]

Reklama

Žiulis Vernas – Daktaras Oksas

Vieną dieną užsukęs į vietinį knygyną, išpardavimų lentynoje pastebėjau keturias Žiulio Verno knygas su šiems laikams visiškai juokingomis kainomis – po 2,58 €. Porą dienų svarsčiau, o trečią dieną grįžau ir paėmiau visas. Turbūt buvau vienintelis šių knygų pirkėjas, nes iš traškesio atverčiant knygą matėsi, kad jos net nevartytos. O ir kasininkės turėjo vargo, kol rado šias knygas sistemoje, mat jos dar be brūkšninių kodų. Kitaip tariant, visiškai nepelnytai niekieno nepastebėta klasika, atiduodama pusvelčiui.

Pirmiausiai ėmiausi “Daktaro Okso“. Keista dėl knygos pavadinimo, nes didesniąją apimties dalį sudaro romanas “Vieno kino vargai Kinijoje“. Na bet tiek to. [Skaityti toliau]

Ray Bradbury – Marso kronikos

Knygos anotacijoje teigiama, kad Ray Bradbury kredo – “paversti paprastus dalykus stebuklingais, o stebuklingus – paprastais“. Ir tai tikrai puikiai apibūdina šią knygą. Skaitant apsakymus arba, kaip pats autorius teigia, “fantastines pasakėčias“, visą laiką nedingsta tvinpyksiška atmosfera.

Retai kada užtiksi poetišką mokslinės fantastikos knygą. “Marso kronikos“ būtent tokia ir yra. Rašytojas koncentruojasi į skirtingų (o gal visiškai panašių?) kultūrų sandūrą, nuošaly palikdamas technologinius dalykus. Gal ir gerai, nes 1977 m. parašyta knyga savo technologinėmis įžvalgomis galėjo smarkiai prašauti ir šiais laikais atrodytų keistai, jei ne juokingai. [Skaityti toliau]

Andy Weir – Marsietis

Gyvenam įdomiais laikais. Šaltojo karo metu vykusios kosminės varžybos prieš kurį laiką buvo aprimusios, tačiau dabar kosmoso tyrimai ir technologijos išgyvena renesansą. Be abejo, šiam atgimimui didelę įtaką padarė didžiulės privačių kompanijų, tokių kaip SpaceX ar Blue Origin, investicijos. Tikriausiai viso pasaulio geekai stebi Elono Musko bandymus įgyvendinti utopinę viziją apgyvendinti žmones Marse. Tiems geekams save priskirčiau ir aš. Galbūt net pavyks sulaukti tokios utopijos išsipildymo.

Na bet kol kosmoso užkariavimas apsiriboja artimosiomis orbitomis ir tik robotukų kelionėmis šiek tiek toliau, Andy Weir knyga “Marsietis“ yra tikras skanėstas moksliukams, bandantiems įsivaizduoti pilotuojamas misijas į Marsą ar gyvenimą Žemės kaimyninėje planetoje. [Skaityti toliau]

James Joyce – Dubliniečiai

James Joyce visada įsivaizdavau kaip tos aukščiausiosios lygos rašytoją, skaitymo snobizmo viršūnę, bene žymiausiojo XX a. romano “Ulisas“, kurio visi taip paniškai bijo, autorių. Knygyne nedrąsiai pavartydavau “Ulisą“ ir vis padėdavau atgal – dar ne dabar, Audriuk, dar paauk truputėlį, paskaityk dar ką nors lengvesnio, o po metelių, dviejų ar dešimties, gal tada… Na paėmiau aš Joyco “Dubliniečius“, apsakymų rinkinuką apie tipinius Airijos gyventojus. Šis rinkinys pristatomas kaip rašytojo kūrybinio kelio pradžia. Gal ir pats tas pirmam susipažinimui su Tuo Rašytoju…

[Skaityti toliau]

Čarlzas Darvinas – Gamtininko kelionė aplink pasaulį “Biglio“ laivu

Vienas iš šių metų mano neoficialių ir niekur neužfiksuotų tikslų – skaityti daugiau negrožinės literatūros knygų. Mat grožinė literatūra pamalonina sielą, o negrožinė – protą. Be to, tai puikus būdas plėsti akiratį. Taigi, šįkart iš sena.lt pačiupau ekskliuzyvą – Čarlzo Darvino kelionių aplink pasaulį užrašus. Net ir dėvėtų knygų turguj šios knygos nelabai rasi pigiau nei 10 €. Taigi, pasipurčiau, bet tikrai nesigailiu.

Knygoje dienoraščio forma Č. Darvinas pasakoja apie savo kelionę aplink pasaulį, trukusią penkerius metus (1831-1836 m.). Kelionę pradėjęs kaip kreacionizmo šalininkas, 22-ejų metų jaunuolis gamtininkas, atlikdamas priešistorinių gyvūnų fosilijų tyrinėjimus, pakeitė požiūrį ir padėjo pamatus savo evoliucijos teorijai. [Skaityti toliau]

Hermanas Melvilis – Mobi Dikas, arba banginis

2016 metais Baltos lankos perleido garsųjį Hermano Melvilio “Mobį Diką“. Įspūdingai atrodanti knyga, su gražiai apipavidalintu viršeliu, knygos formatas irgi toks, kaip dabar madinga, nebloga plytukė. Ir kaina atitinkama – apie 14-16 europietiškųjų perkant knygyne. Vis dėlto, nutariau įsigyti padėvėtą knygą iš sena.lt. Sumokėjau berods 2-3 € už puikios kokybės knygą, kartu dar kelias kitas knygas prigriebiau iš žymiosios Pasaulinės literatūros bibliotekos kolekcijos.

Hermanas Melvilis – labai spalvinga asmenybė. Na bent jau jo gyvenimo faktai tikrai išsiskiria iš kokio tipinio nuobodos rašytojo biografijos [Skaityti toliau]

Dmitry Glukhovsky – Metro 2033

Šaukštas deguto sugadino medaus statinę. Priėjęs 140 puslapį norėjau šveist knygą į šoną, tačiau susivaldžiau, nurijau tuos besprūstančius keiksmažodžius ir, sukandęs dantis, yriausi toliau. O dabar nuo pradžių.

Taigi, pradžia nieko blogo lyg ir nežadėjo, tiesiog karts nuo karto pasitaikydavo kelios tarpų ties skyrybos ženklais klaidos (tarpai prieš tašką, tarpai prieš kablelį), keli sulipę žodžiai. Na bet nieko, visi klysta. Tada tokių klaidų daugėjo, viename puslapyje pasitaikydavo po 2-3 “space“ mygtuko išdaigas. O jau gerai apšilus, redagavimo klaidos tiesiog rėkte pradėjo rėkti iš kiekvieno (taip, kiekvieno!) puslapio. nesusilaikiau, užsirašiau kelis didesnius nonsensus, paskui aptingau vis traukti užrašų lapelį ir stabčioti kas kelias minutes žymėjimuisi. [Skaityti toliau]

Stephen Hawking, Leonard Mlodinow – Didysis projektas

Po šiokio tokio užsiciklinimo ties grožinės literatūros knygomis, šiems metams mintyse kaip ir pasižadėjau sau dažniau atsiversti negrožines knygas. Be jokio iš anksto užsibrėžto tikslo, be nusimatyto knygų kiekio ar temų. Tiesiog užsimaniau ne tik sielą palepint, bet ir smegeninę pramankštinti. Viena iš tokių nonfiction knygų – žymiojo fiziko Stepheno Hawkingo ir jo kolegos Leonardo Mlodinowo Didysis projektas.

Tai nėra akademinė fizikos knyga, tad tikriems fizikams ji pasirodytų pernelyg vaikiška. Tačiau paprastiesiems mirtingiesiems Didysis projektas – visai nebloga mokslo populiarinimo knyga, trumpai ir paprastais žodžiais bandanti papasakoti apie… visatą. Per 200 puslapių. Švelniai tariant, šuoliais.

Tai yra Galutinis Gyvenimo, Visatos ir Visko Klausimas. Šioje knygoje mes pamėginsime į jį atsakyti. Skirtingai nei atsakymas, pateiktas knygoje “The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“, mūsų atsakymas nebus tiesiog “42“.

Didysis projektas vertė iki raudonumo suktis mano pilkosios masės krumpliaračius, bandžiau bent paviršutiniškai suprasti kvantinės fizikos niuansus, visatos susidarymo hipotezes, ar Visko teoriją. O kai priėjau vietą apie paralelias visatas, tai supratau, kad nieko nesuprantu. Tai tada bent jau pasidžiaugiau smagiomis knygos iliustracijomis.

Autoriai: Stephen Hawking, Leonard Mlodinow

Knyga: Didysis projektas, 208 p.

Leidykla: Jotema, 2011 m.

Alan Weisman – Pasaulis be mūsų

pasaulis_be_musuKažkada seniai buvau matęs dokumentinį filmą apie tai, kas būtų, jei staiga žmonės imtų ir paliktų pasaulį. Tiesiog taip, lyg mostelėjus burtų lazdele. Iš to filmo nepamenu beveik nieko (arba labai seniai mačiau, arba nelabai įdėmiai žiūrėjau), prieš akis stovi tik keletas palaidų vaizdinių. Tačiau mano knygų lentynoje jau keli metai liūdėjo ši knygelė, pagal kurią tikriausiai ir buvo pastatytas filmas, todėl galiausiai užėjo bizas ją pagaliau paimti į rankas.

Visų pirma, keisčiausia man pasirodė teorinė prielaida apie žmonių dingimą. Ant šios teorinės prielaidos ir laikosi visa knygos esmė. Autorius tiesiog ima ir ištrina žmones nuo planetos paviršiaus, o tada jau ima spekuliuoti apie tolimesnę planetos “savieigą“. Vis dėlto, toks žmogaus pašalinimas be įspėjimo nėra sąžiningas, kadangi visa infrastruktūra paliekama veikti ir galų gale sufeilinti sukeliant katastrofas. Tokie inžineriniai statiniai, kaip atominės elektrinės, užtvankos ir pan. juk negali būti paliekami be priežiūros. O jei jau žmonių imtų drastiškai mažėti, juk šie įrenginiai būtų po truputį uždarinėjami. [Skaityti toliau]