James Joyce – Dubliniečiai

James Joyce visada įsivaizdavau kaip tos aukščiausiosios lygos rašytoją, skaitymo snobizmo viršūnę, bene žymiausiojo XX a. romano “Ulisas“, kurio visi taip paniškai bijo, autorių. Knygyne nedrąsiai pavartydavau “Ulisą“ ir vis padėdavau atgal – dar ne dabar, Audriuk, dar paauk truputėlį, paskaityk dar ką nors lengvesnio, o po metelių, dviejų ar dešimties, gal tada… Na paėmiau aš Joyco “Dubliniečius“, apsakymų rinkinuką apie tipinius Airijos gyventojus. Šis rinkinys pristatomas kaip rašytojo kūrybinio kelio pradžia. Gal ir pats tas pirmam susipažinimui su Tuo Rašytoju…

[Skaityti toliau]

Reklama

Čarlzas Darvinas – Gamtininko kelionė aplink pasaulį “Biglio“ laivu

Vienas iš šių metų mano neoficialių ir niekur neužfiksuotų tikslų – skaityti daugiau negrožinės literatūros knygų. Mat grožinė literatūra pamalonina sielą, o negrožinė – protą. Be to, tai puikus būdas plėsti akiratį. Taigi, šįkart iš sena.lt pačiupau ekskliuzyvą – Čarlzo Darvino kelionių aplink pasaulį užrašus. Net ir dėvėtų knygų turguj šios knygos nelabai rasi pigiau nei 10 €. Taigi, pasipurčiau, bet tikrai nesigailiu.

Knygoje dienoraščio forma Č. Darvinas pasakoja apie savo kelionę aplink pasaulį, trukusią penkerius metus (1831-1836 m.). Kelionę pradėjęs kaip kreacionizmo šalininkas, 22-ejų metų jaunuolis gamtininkas, atlikdamas priešistorinių gyvūnų fosilijų tyrinėjimus, pakeitė požiūrį ir padėjo pamatus savo evoliucijos teorijai. [Skaityti toliau]

Hermanas Melvilis – Mobi Dikas, arba banginis

2016 metais Baltos lankos perleido garsųjį Hermano Melvilio “Mobį Diką“. Įspūdingai atrodanti knyga, su gražiai apipavidalintu viršeliu, knygos formatas irgi toks, kaip dabar madinga, nebloga plytukė. Ir kaina atitinkama – apie 14-16 europietiškųjų perkant knygyne. Vis dėlto, nutariau įsigyti padėvėtą knygą iš sena.lt. Sumokėjau berods 2-3 € už puikios kokybės knygą, kartu dar kelias kitas knygas prigriebiau iš žymiosios Pasaulinės literatūros bibliotekos kolekcijos.

Hermanas Melvilis – labai spalvinga asmenybė. Na bent jau jo gyvenimo faktai tikrai išsiskiria iš kokio tipinio nuobodos rašytojo biografijos [Skaityti toliau]

Dmitry Glukhovsky – Metro 2033

Šaukštas deguto sugadino medaus statinę. Priėjęs 140 puslapį norėjau šveist knygą į šoną, tačiau susivaldžiau, nurijau tuos besprūstančius keiksmažodžius ir, sukandęs dantis, yriausi toliau. O dabar nuo pradžių.

Taigi, pradžia nieko blogo lyg ir nežadėjo, tiesiog karts nuo karto pasitaikydavo kelios tarpų ties skyrybos ženklais klaidos (tarpai prieš tašką, tarpai prieš kablelį), keli sulipę žodžiai. Na bet nieko, visi klysta. Tada tokių klaidų daugėjo, viename puslapyje pasitaikydavo po 2-3 “space“ mygtuko išdaigas. O jau gerai apšilus, redagavimo klaidos tiesiog rėkte pradėjo rėkti iš kiekvieno (taip, kiekvieno!) puslapio. nesusilaikiau, užsirašiau kelis didesnius nonsensus, paskui aptingau vis traukti užrašų lapelį ir stabčioti kas kelias minutes žymėjimuisi. [Skaityti toliau]

Stephen Hawking, Leonard Mlodinow – Didysis projektas

Po šiokio tokio užsiciklinimo ties grožinės literatūros knygomis, šiems metams mintyse kaip ir pasižadėjau sau dažniau atsiversti negrožines knygas. Be jokio iš anksto užsibrėžto tikslo, be nusimatyto knygų kiekio ar temų. Tiesiog užsimaniau ne tik sielą palepint, bet ir smegeninę pramankštinti. Viena iš tokių nonfiction knygų – žymiojo fiziko Stepheno Hawkingo ir jo kolegos Leonardo Mlodinowo Didysis projektas.

Tai nėra akademinė fizikos knyga, tad tikriems fizikams ji pasirodytų pernelyg vaikiška. Tačiau paprastiesiems mirtingiesiems Didysis projektas – visai nebloga mokslo populiarinimo knyga, trumpai ir paprastais žodžiais bandanti papasakoti apie… visatą. Per 200 puslapių. Švelniai tariant, šuoliais.

Tai yra Galutinis Gyvenimo, Visatos ir Visko Klausimas. Šioje knygoje mes pamėginsime į jį atsakyti. Skirtingai nei atsakymas, pateiktas knygoje “The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“, mūsų atsakymas nebus tiesiog “42“.

Didysis projektas vertė iki raudonumo suktis mano pilkosios masės krumpliaračius, bandžiau bent paviršutiniškai suprasti kvantinės fizikos niuansus, visatos susidarymo hipotezes, ar Visko teoriją. O kai priėjau vietą apie paralelias visatas, tai supratau, kad nieko nesuprantu. Tai tada bent jau pasidžiaugiau smagiomis knygos iliustracijomis.

Autoriai: Stephen Hawking, Leonard Mlodinow

Knyga: Didysis projektas, 208 p.

Leidykla: Jotema, 2011 m.

Alan Weisman – Pasaulis be mūsų

pasaulis_be_musuKažkada seniai buvau matęs dokumentinį filmą apie tai, kas būtų, jei staiga žmonės imtų ir paliktų pasaulį. Tiesiog taip, lyg mostelėjus burtų lazdele. Iš to filmo nepamenu beveik nieko (arba labai seniai mačiau, arba nelabai įdėmiai žiūrėjau), prieš akis stovi tik keletas palaidų vaizdinių. Tačiau mano knygų lentynoje jau keli metai liūdėjo ši knygelė, pagal kurią tikriausiai ir buvo pastatytas filmas, todėl galiausiai užėjo bizas ją pagaliau paimti į rankas.

Visų pirma, keisčiausia man pasirodė teorinė prielaida apie žmonių dingimą. Ant šios teorinės prielaidos ir laikosi visa knygos esmė. Autorius tiesiog ima ir ištrina žmones nuo planetos paviršiaus, o tada jau ima spekuliuoti apie tolimesnę planetos “savieigą“. Vis dėlto, toks žmogaus pašalinimas be įspėjimo nėra sąžiningas, kadangi visa infrastruktūra paliekama veikti ir galų gale sufeilinti sukeliant katastrofas. Tokie inžineriniai statiniai, kaip atominės elektrinės, užtvankos ir pan. juk negali būti paliekami be priežiūros. O jei jau žmonių imtų drastiškai mažėti, juk šie įrenginiai būtų po truputį uždarinėjami. [Skaityti toliau]

Dieter Breuers – Velnio vardu. Šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija

velnio-varduGūdžiais viduramžiais raganavimu apkaltinta ir nuteista mirties bausme apie 50-60 tūkstančių žmonių, ne tik moterų, bet ir vyrų, vaikų (žymiai daugiau žmonių suluošinti, bet gyvi išsisuko nuo laužo liepsnų). Iš jų, apie 20 tūkstančių egzekucijų įvykdyta Vokietijos žemėse, tad natūralu, kad ši tema vokiečiams opi. Apie šį niūrų laikmetį Europos istorijoje ir yra Dieter Breuers, istoriko, germanisto ir žurnalisto, knyga. [Skaityti toliau]

Platonas – Valstybė

valstybeNutariau toliau plėsti akiratį dar neartuose dirvonuose (t.y. filosofijoj) ir po Makiavelio čiupau garsųjį Platoną ir jo bene žymiausią veikalą – Valstybę. Juk Platonas- dažnai visur minimas filosofų klasikas, kuris padėjo pagrindus šiuolaikinei filosofijai. Ar ne? Kažkaip viltingai pradėjau skaityti knygą, iškart nutaisęs snobišką miną jau laukiau to sielos katarsio. Laukiau laukiau… Ir kažkaip, žinot, toks keistas WTF momentas užklupo kažkur įveikus 1/4 knygos.

Knyga parašyta dialogų formatu, kuriame pagrindinis veikėjas, Sokratas, bando savo klausytojams paaiškinti gėrio or teisingumo sąvoką. Šioms sąvokoms paaiškinti imamasi mintyse kurti idealią valstybę, mat tik tokioje idealioje valstybėje gali pasireikšti gėris visu savo gražumu. [Skaityti toliau]

Nikolas Makiavelis – Rinktiniai raštai

makiavelisSkaičiau, kad Nikolo Makiavelio vardas yra tapęs velnio sinonimu (apie tai truputį toliau tekste), o brutali, amorali ir klastinga politika vadinama makiaveliška. Taigi, buvo proga paskaityti pono Nikolo Makiavelio raštus pačiam ir susidaryti savo nuomonę apie šį žmogų ir jo pažiūras.

Ir žinokit, nieko šokiruojančio neradau. Neragina jis valstybės vadovų kapoti pavaldiniams galvų, o nepaklusniųjų uždaryti geležiniuose narvuose. Didžiąją dalį savo teiginių filosofas remia istoriniais pavyzdžiais (ypač senovės Romos istorija), o nagrinėdamas konkrečius pavyzdžius paprasčiausiai vadovaujasi šaltu protu ir išskaičiavimais, gal kiek per daug toli nuošalyje palikdamas moralę ar geraširdiškumą. [Skaityti toliau]

Žiulis Vernas – Matijas Šandoras

vernas-matijas-sandorasPatinka man Žiulis Vernas. Jo knygos visada nukelia į neįtikėtinus nuotykius, o pasakojimas vyksta lengvai ir dinamiškai. Tikrai patrauklus man jo pasakojimo stilius. Šis rašytojas laikomas vienu iš mokslinės fantastikos žanro pradininkų, tad mokslo ir fantastikos jo kūriniuose daug. Ir ne šiaip kokių lėkštų svaičiojimų, o tikrai įdomių įžvalgų. Juk Vernas kūrė XIX a. antroje pusėje, tad savotiškai įdomu palyginti, kur rašytojo fantazija atspėjo ateitį, o kur prašovė pro šalį.

Vis dėlto, skaitant Matiją Šandorą neapleido dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, kabliavo tas įtaigus ir gyvas verniškas pasakojimas, iš kitos pusės, kažkaip blaškė pati istorija ir jos išpildymas. [Skaityti toliau]